- žemionis
- žemiónis, -ė smob. (1) J, NdŽ, -ies scom. L, Rtr 1. SD1216, N, M, KŽ žr. žemininkas 2. 2. žr. žemietis 1: Įgijo garbę ir šlovę pas savo žemionis Rp. Pilypas kunigaikštis klupsčiomis prieš sostą prisiegą sudėjo vardan žemionių savo V.Kudir. Buvo susirinkimas lingvistų draugystės, ant kurio mūsų žemionis, kunigas Jaunis prieš daugybę maskolių mokytų išguldinėjo apie intonaciją ir akcentologiją lietuviškos kalbos LKXX46.
Dictionary of the Lithuanian Language.